Oreivių klubo nuotykiai Saudo Arabijoje

Oreivių klubas Audenis 2020-tuosius metus sutiko Artimuosiuose Rytuose – Saudo Arabijoje esančiame Al Ulos slėnyje.

Nuotraukas rasite mūsų galerijoje, o štai čia nuotykiai detaliai:

Gruodžio 30d. bandome įšokti į išvažiuojantį 2019 metų karšto oro balionų renginių traukinį. Šį kartą destinacija yra labai egzotiška, vykstame į šimto balionų renginį Saudo Arabijoje. Tai jau antras mūsų apsilankymas šioje mažai keliautojams pažįstamoje šalyje ir patirtis leidžia numatyti tam tikrus netikėtumus, su kuriais anksčiau ar vėliau vis tiek teks susidurti arabų pasaulyje. Tačiau jau pačioje pradžioje, vos tik nusileidžia iš Stambulo į Mediną skrendantis lėktuvas, sužinome, kad mūsų skraidymo vietoje Al – Uloje, neturime kur gyventi.

Taigi, ar Naujus Metus sutiksime Medinoje ir dar daug visokių klausimų į kuriuos niekas neduoda atsakymų. Viešbučio lovas dėl nesuprantamai ilgai užtrukusios registracijos recepcijoje pasiekiame tik apie 5 val.ryte.

Sekančią dieną miegame iki pietų. Vėliau sužinome, kad dar vieną naktį praleisime Medinoje. Nusprendžiame laiko veltui nešvaistyti ir pamatyti miestą. Uberio vairuotojas teiraujasi, ar esame musulmonai. Gavęs neigiamą atsakymą, skambina kažkam, kas mus tuoj pat informuoja, kad mums draudžiama lankytis centrinėje miesto dalyje ir siūlosi mus nuvežti kažkur į miesto pakraštį. Susiderame dėl tarpinio varianto. Išlipame maždaug pora kilometrų nuo centro ir toliau keliaujame pėsčiomis. Netoli mečetės, nenorėdami rizikuoti, klausiame policininką. Šis atsako, kad galime apsižvalgyti. Viena didžiausių pasaulio mečečių tikrai įspūdinga. Visų pirmiausia, užburia jos dydis. Įspūdį pagilina vakarėjančio dangaus raudona pašvaistė. Tūkstančiai maldininkų, plūstantys į vidų sustiprina mistiškumo jausmą.

Grįžtame į viešbutį, kur mūsų laukia naujametinė šventinė vakarienė. 12 val. viešbučio restorane įvairiausiomis pasaulio kalbomis pažyra naujametiniai sveikinimai. Valandos skirtumas su Lietuva. Skambiname ir sveikiname namiškius.

Ryte 8:30 pajudame iš viešbučio. Penki autobusai turi mus nuvežti 400 km į viduryje dykumos esanti miestą, kuris vadinasi Al – Ula. Tai vieta, kurioje ir vyksta renginys „ Winter at Tantora“. Kelionėje užtrunkame 6 val. pora sustojimų pamankštinti kojas. Kelias monotoniškai driekiasi per dykumą su skurdžia augmenija ir kur ne kur besiganančių kupranugarių bei ožkų būriais. Kelionės monotoniją paįvairina rausvo smėlio uolų grandinės bei autobusą pristabdyti priverčiantys, į kelią išbėgę kupranugariai.

Atvykstame į Al –Ulą. Netoliese esanti, 2000 metų skaičiuojanti senovės Nabatiečių vietovė, Madein Saleh, kurioje rastos 130 monumentinėse uolose įrengtų kapaviečių yra pirma vietovė Saudo Arabijoje, kurią UNESCO paskelbė paveldo saugomu objektu. Visiškai šalia šios teritorijos įrengtas mūsų renginio centras. Vyktame į centrą, kur išpakuojame balionus, užpildome cilindrus dujomis ir pajudame link nakvynės vietos, vaizdingos, uolų papėdėje esančios stovyklavietės. Kitą rytą išsiaiškiname, kad gyvename visiškai šalia 2018 metais dykumoje pastatyto labai įspūdingo veidrodinio statinio – „ Mariah Concert Hall“, kuriame artimiausiomis dienomis buvo suplanuoti tokie koncertiniai „ Winter at Tantora“ renginiai kaip Andrea Bocelli, Jose Carreras koncertai ir kiti išskirtiniai renginiai.

Griūname į lovas, nes ankstų rytą laukia skrydis dykumoje.

Keliamės 4:30, rengiamės ir pajudame link autobuso, kuris turi mus nuvežti į pakilimo lauką. Bandome prižadinti autobuso vairuotoją. Prisibeldžiame ir štai kelias minutes pasiražęs jis užkuria autobusą. Stovyklavietėje šiurena vėjelis. Tai tarp uolų esančio tarpeklio įtaka. Taigi, nuogąstavimai tų kurie dalyvauja renginyje pirmą kartą dėl per didelio vėjo visiškai nepasitvirtina. Ramus pakilimas, žemesniuose aukščiuose labai lėtai judame į pietus, aukščiau apsisukame ir vis greičiau judame į šiaurę. Dešinėje ir kairėje nusidriekia kalnų grandinės. Pilotuoja Ignas. Puiki galimybė atšviežinti pilotavimo įgūdžius. Leidžiamės dykumoje. Mūsų komanda, tai vairuotojas – vietinis arabas, gyvenantis Al – Uloje sunkiai renka anglų kalbos žodžius. Tačiau plati šypsena išduoda, kad šio ryto performancas danguje pavyko. Visi šimtas renginio pilotų padalinti į keturias grupes: geltonus, mėlynus, oranžinius ir raudonus. Priklausomai nuo to kurioje grupėje esi, tam tikromis dienomis bus vykdomas tavo skrydžių grafikas ir vakarinės iliuminacijos. Tik sausio 3 ir 4 dienomis į dangų kils visas šimtas balionų.

Taigi sausio 3 d. oreivių renginio centre neeilinis sujudimas. Organizatorių sprendimas kiekvieną rytą keisti komandos vairuotojus ir automobilius duoda prognozuotus rezultatus. Lengvas chaosas ieškant kaip nusitransportuoti savo balioną į pakilimo lauką galų gale baigiasi ir šimtas balionų išsirikiuoja trimis eilėmis. Sutemas drasko ne tik kylančios saulės spinduliai, bet ir užkurtų ventiliatorių gausmas. Vienas po kito į dangų virš Madain Saleh kyla įvairiaspalviai balionai. Labai ramus vėjas leidžia pilotams tyrinėti UNESCO paveldo saugomos teritorijos reljefą. Kai kurie užsižaidę nepastebi, kad dujos baigiasi ir nusižengdami griežtai organizatorių taisyklei, leidžiasi saugomos teritorijos viduje. Kaip sužinome vėliau, jiems bus pritaikytos griežtos sankcijos, diskvalifikacija ir daugiau jokios galimybės dalyvauti šiame renginyje.

Sekanti diena dar kartą palepina šimto balionų pilotus puikiomis oro sąlygomis, neužmirštamais vaizdais, vietinių žmonių svetingumu.

Sausio 6 d. pabundame ne tik dar vieno būsimo skrydžio nuotaikomis, bet ir savotiško jaudulio dėl vakare planuojamo World Guiness Record bandymo, kurio esmė – ilgiausia pasaulyje oro balionų naktinė iliuminacija. Planuojama vienu metu užžiebti 3 km. ilgio, vienoje eilėje stovinčių balionų virtinę. Daug organizacinių detalių, derinimų, komunikacijos radijo ryšiu ir jau beveik vidurnaktį sutemas nušviečia įspūdingo ilgio šviesos ir spalvų vaivorykštė. Rekordas užregistruotas, tampame istorijos dalimi. Sekanti diena – laisva nuo skrydžių diena. Gauname organizatorių pasiūlymą išskirtinei pramogai – safaris džipais dykumoje. 12 val. į susitikimo vietą atrieda 15 prabangių džipų, kuriuos vairuoja vietiniai arabai, geranoriškai sutikę aprodyti apylinkes ir padėti suprasti vairavimo dykumoje ypatumus. Virtinė automobilių pajuda iš stovyklavietės. Pirma destinacija aukščiausia Al – Ulos vieta, kurioje įrengta apžvalgos aikštelė, leidžianti pailsinti akis įspūdingose miestą supančių kalnų grandinėse. Temperatūra čia nukrenta penkiais laipsniais. Maloniai vėsu. Mūsų vairuotojas, prabangios tekstilės rūbais apsirengęs, inteligentiškas maždaug 45 metų arabas pasakoja, kad ši vieta jų yra ypatingai pamėgta. Žvelgdamas žemyn jis įvardina įdomų faktą, kad mietas stovi ant didelių požeminio vandens klodų ir dėl pastarosios priežasties mes matome neįprastai daug žalumos.

Tęsiame kelionę. Prieš įvažiuojant į dykumą, automobilių padangose sumažinamas slėgis tam, kad automobiliai turėtų didesnį pravažumą. Lekiame per dykumą, staiga pakildami arba netikėtai krisdami nuo vėjo suneštų smėlio kopų. Kartais sustojame prie įspūdingų formų uolų, kad išgirstume vietinių istorijas, kartais biraus smėlio šlaituose, kad pamatytume safario vairuotojų įgūdžius. Diena pralekia kaip viena valanda. Vakarop sustojame didžiulės uolos papėdėje, kur mūsų laukia laužas, piknikas, arabiška arbata. Visa tai artėjant sutemoms įgauna mistišką atspalvį. Arabai vairuotojai pateikia staigmeną. Laužo šviesos atspindinčiuose suskamba jų atliekama arabiška sutartinė. Į stovyklavietę sugrįžtame jau sutemus.

Sausio 8 d. diena kai Al – Uloje turi finišuoti Dakaro ralio, vieno iš etapų dalyviai. Diena prasideda desperatiškai beieškant ralio etapo finišo vietos. Klausinėjame visus, tačiau girdime įvairiausias versijas: Elephant Rock, Madein Saleh prieigos, Al – Ulos pakraštyje ir panašiai. Galiausiai organizatoriai pasiūlo visiems važiuoti į dykumoje esančią apžvalgos aikštelę, kurios papėdėje žiūrovai po ilgo laukimo, pamato dideliu greičiu pro šalį švilpenčius automobilius.

Sausio 9 d. skrydis įsimeną, kaip vienas įspūdingiausių renginio skrydžių. Rytas kaip visada sutinka sutemomis ir stingdančiu šalčiu. Vos tik horizontą pabando perlipti pirmieji saulės spinduliai, nudažydami dykumą ir uolas žadą atimančiu raudoniu, į dangų pakyla pirmieji meteo zondai. Sukdami suktinį, jie kylą į viršų, kol pagaliau dangaus platybėse suranda aiškią kryptį. Po trumpo instruktažo pajudame į pakilimo lauką. Sugrubusiais pirštais traukiame kupolą, krepšį, ventiliatorių. Automobilio vairuotojas, įsisukęs į kupranugario vilnos pledą nenori palikti komforto zonos. Betgi, šypsosi ir padeda mums su Ignu paruošti balioną. Šį rytą skraidiname du keleivius, arabus iš Riado. Žemutiniuose sluoksniuose dvelkia ramus, šiaurės vakarų vėjelis. Kad pasiektume Madein Saleh reikalingas bent 40 laipsnių kairesnis vėjas. Šoktelname į 5000 pėdų aukštį ir dar su keliais Madein Saleh bandančiais pasiekti balionais dreifuojame link tikslo. Dreifuojame link tikslo. Pasiekę jį, greitai sklendžiame žemyn ir atsiduriame pačiame uolų darinio centre. Keleiviai sužavėti. „ Wow… all we can say.“ Leidžiamės dykumoje.

Penktadienis prasideda labai netikėtai. Anksti ryte susėdę į autobusą, sužinome, kad autobusų vairuotojai streikuoja. Priežastis – nešmokėti atlyginimai. Laukiame panašiai valandą, kol įmonės vadovai telefonu sprendžia atsiradusias problemas. Pagaliau pajudame. Po pietų prognozuotas lietus nusprendžia nustebinti. Pradeda lynoti. Rytoj paskutinė renginio diena. Pradedame pakuoti balionus. Padėti pasamdyta Dubajaus įmonė „ Snow force“ operatyviai organizuoja įvairius darbus. Įmonėje dirbantys pakistaniečiai tikrai darbštūs vyrukai. Prieš kelionę turime ištuštinti dujų cilindrus. Važiuojame į pakilimo lauką. Raudoniu brėkštantį dykumos kraštovaizdį pradeda laižyti degiklių liepsnos. Neprireikia ir valandos, cilindrai tušti.

Kelionė atgal į Madiną užtrunka nepilnai penkias valandas. Aerouoste atsisveikiname su kolegomis ir įvairiu laiku ir įvairiomis kryptimis į skirtingas pasaulio šalis pakyla orlaiviai.

Dar viena kelionė baigėsi, palikusi neišdildomų įspūdžių, praturtinusi žiniomis bei kitos, mums gana svetimos, kultūros pažintimi. Išlieka gilūs ir sodrūs pojūčiai – kvapų, smilkalų, šafrano ir kardamono, bekraštės dykumos, daug smėlio ir dar daugiau saulės. Tokia Arabija buvo mums buvo šį kart. Kažkas matyt dar liko ir kitiems apsilankymams.